- kriunyti
- kriùnyti, -ija (-yja), -ijo intr. kosėti, kriunėti: Matyt, nusišaldė ir kriùnija Jrb. Kriùnyk nekriùnyjęs – vėdaro negausi (juok.) Skr. Neik lauk vienmarškinis, bo paskui tai ir kriunysi kelias dienas Vl. Bloga senam žmogui – tenka nuolat kriunyti suv. Ant lovos krašto, dvilinkas susilenkęs, krūtinę abiem rankom susiėmęs kriunijo Bernotas J.Paukš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
